Atjungtos tautos: Vis didesnė interneto sutrikimų grėsmė Sirijoje, Irake ir Alžyre

• Internetinių sutrikimų paplitimo ir priežasčių supratimas
• Kintanti taktika ir įrankiai, uždarant tinklus
• Raktiniai žaidėjai ir suinteresuotosios šalys, kontroliuojančios internetą
• Numatyti interneto sutrikimų atvejai ir plėtra
• Palyginamos įžvalgos tarp paveiktų MENA šalių
• Numatant kitą interneto sutrikimų bangą
• Rizikų mažinimas ir atsinaujinimo stiprinimas išjungtame laikotarpyje
• Šaltiniai ir nuorodos

„Kai kuriuose pasaulio kampeliuose valdžios institucijos tiesiog išjungia internetą kasdien.“ (šaltinis)

Internetinių sutrikimų paplitimo ir priežasčių supratimas

Internetinių sutrikimų – tikslingų vyriausybių nustatytų skaitmeninės jungties sutrikdymų – tapo dažnai pasitaikančiu reiškiniu keliuose šalyse, ypač Sirijoje, Irake ir Alžyre. Šie „internetiniai kill switch’ai“ dažnai pateisinami valdžios institucijų kaip būtini nacionaliniam saugumui, viešajam tvarkai ar tam, kad būtų užkirstas kelias apgaulėms nacionaliniuose egzaminuose. Tačiau jų dažnumas ir poveikis kelia didžiulius susirūpinimus dėl žmogaus teisių, ekonominės stabilumo ir laisvo informacijos srauto.

• Sirija: Nuo pilietinio karo pradžios Sirija patyrė pakartotinius šalies masto interneto uždarymus. Vyriausybė naudojo sutrikimus kaip įrankį kontroliuoti informaciją per karines operacijas ir slopinti opoziciją. 2023 m. Sirijoje buvo fiksuoti bent keturi dideli interneto sutrikimai, dažnai sutampantys su politiniu neramumu ar saugumo incidentais (Access Now).
• Irakas: Irakas yra žinomas dėl interneto sutrikimų taikymo protestų laikotarpiais ir, dažniau, nacionalinių mokyklos egzaminų metu, kad būtų išvengta apgaulių. 2023 m. birželio mėn. vyriausybė įsakė dėl kelių kasdienių uždarymų, paveikusių milijonus žmonių ir kainavusių ekonomikai apie 40 milijonų dolerių per dieną (Al Jazeera).
• Alžyras: Alžyras nuo 2016 m. yra institucionalizavęs interneto sutrikimus baccalaureate egzamino laikotarpiu. 2023 m. valdžios institucijos vėl uždarė priėjimą keletą valandų kasdien per savaitę, paveikdamos verslą ir kasdienį gyvenimą (Reuters).

Pagrindinės šių sutrikimų priežastys yra įvairios:

• Politinis kontrolė: Vyriausybės naudoja uždarymus, kad slopintų disidentus, ypač protestų ar politinių krizių metu.
• Saugumo rūpesčiai: Valdžios institucijos teigia, kad sutrikimai yra būtini, kad būtų išvengta dezinformacijos sklaidos ar koordinuotų karinių operacijų.
• Egzaminų vientisumas: Tokiose šalyse kaip Irakas ir Alžyras, sutrikimai pateisinami kaip priemonė, siekiant užkirsti kelią apgaulėms per nacionalinius egzaminus.

Žiūrint į priekį, interneto sutrikimų rizika didėja kitose regionuose, turinčiuose trapios politinės aplinkos arba artėjančių ginčytinų rinkimų. Tokios šalys kaip Etiopija, Indija ir Mianmaras jau parodė norą trikdyti jungtis, o ekspertai perspėja, kad „kill switch“ taktika gali plisti toliau, augant skaitminei veiklai (Top10VPN).

Kintanti taktika ir įrankiai, uždarant tinklus

Internetiniai uždarymai, dažnai vadinami „kill switch“ yra tapę dažnai pasitaikančia taktika valstybių, siekiančių kontroliuoti informaciją ir slopinti opoziciją. Pastaraisiais metais tokios šalys kaip Sirija, Irakas ir Alžyras nuolat naudodavosi šalimis ar nacionaliniais uždarymais, nurodydamos priežastis, prasidedančias nuo nacionalinio saugumo iki egzaminų apgaulių užkardymo. Šie uždarymai ne tik trikdo kasdienį gyvenimą, bet ir turi žymių ekonominių ir humanitarinių pasekmių.

• Sirija: Po pilietinio karo pradžios Sirija patyrė daugybę internetinių uždarymų. Vyriausybė naudojo uždarymus, kad trukdytų opozicijos koordinavimui ir ribotų informacijos sklaidą karinių operacijų metu. Pavyzdžiui, 2023 m. lapkritį buvo pranešta apie šalies masto sutrikimą, sutampantį su padidėjusia karine veikla (Access Now).
• Irakas: Irakas uždaro internetą protestų laikotarpiais ir dažniau – nacionalinių mokyklos egzaminų metu, kad būtų išvengta apgaulių. 2023 m. birželio mėn. vyriausybė leido kelis uždarymus, paveikdama milijonus ir sulaukia kritikos iš skaitmeninių teisių grupių (Al Jazeera).
• Alžyras: Alžyras yra institucionalizavęs interneto uždarymus baccalaureate egzamino laikotarpiu. 2023 m. valdžios institucijos vėl uždarė prieigą visoje šalyje keletui valandų kasdien per savaitę, paveikdamos verslą ir kasdienę komunikaciją (Reuters).

Uždarymų užkulisiuose yra įvairūs įrankiai, pradedant tiesioginiais nurodymais interneto paslaugų teikėjams iki sudėtingo tinklo filtravimo ir ribojimo. Vyriausybės dažnai teigia, kad šios priemonės yra būtinos dėl nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos, tačiau kritikai sako, kad jos vis labiau naudojamos opozicijos slopinimui ir pasakojimų kontrolės užtikrinimui (Human Rights Watch).

Žiūrint į priekį, interneto kill switch rizika plinta. Šalys, turinčios istoriją politinio neramumo ar griežtos informacijos kontrolės – pavyzdžiui, Etiopija, Indija ir Mianmaras – lieka didelės rizikos regione, uždarant ateities internetus. Centruota interneto infrastruktūra daugelyje regionų palengvina tokių taktinių sprendimų įgyvendinimą, didinant susirūpinimą dėl skaitmeninių teisių ir prieigos ateities (Top10VPN).

Raktiniai žaidėjai ir suinteresuotosios šalys, kontroliuojančios internetą

Taip vadinamo „internetinio kill switch“ – tikslingo interneto prieigos uždarymo ar ribojimo vyriausybių iniciatyva – naudojimas tapo dažnai pasitaikančiu reiškiniu keliose šalyse, ypač Sirijoje, Irake ir Alžyre. Šie uždarymai dažnai pateisinami valdžios institucijų kaip būtini nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar tam, kad būtų išvengta apgaulių nacionaliniuose egzaminuose. Tačiau jie kelia didžiulį nerimą dėl žodžio laisvės, ekonominio sutrikimo ir žmogaus teisių.

• Sirija: Nuo pilietinio karo pradžios Sirija patyrė nuolatinius šalies masto interneto sutrikimus. Vyriausybė naudojo šiuos uždarymus informacijos srauto kontrolei karinių operacijų ir nerimo laikotarpiais. Pavyzdžiui, 2012 m. lapkritį, Sirijos internetas visiškai užsidarė dviem dienoms, o BBC pranešė, kad tai greičiausiai buvo vyriausybes organizuota akcija, siekiant trukdyti opozicijos koordinavimui.
• Irakas: Irakas kasmet uždaro internetą per aukštųjų mokyklų egzaminų laikotarpius, kad būtų užkirstas kelias apgaulėms. 2023 m. vyriausybė įsakė dėl kelių šalies masto uždarymų, paveikusių milijonus ir kainavusių ekonomikai apie 40 milijonų dolerių per dieną, teigia Al Jazeera.
• Alžyras: Panašiai kaip Irakas, Alžyras nuolat uždaro interneto prieigą baccalaureate egzamino sezono metu. 2023 m. birželį vyriausybė kasdien įvedė uždarymus keletą valandų, paveikdama verslą ir kasdienį gyvenimą. Reuters pabrėžė platų kritiką iš pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus.

Raktiniai žaidėjai ir suinteresuotosios šalys:

• Vyriausybės: Pagrindiniai aktoriai, dažniausiai nurodantys saugumą ar viešąją tvarką kaip pateisinimą.
• Telekomunikacijų įmonės: T tiek valstybės, tiek privačios ISPs priverstos laikytis vyriausybės nurodymų, kartais grasinant licencijos atėmimu.
• Pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių organizacijos: Tokios grupės kaip Access Now ir Human Rights Watch dokumentuoja ir protestuoja prieš uždarymus, pabrėždamos jų poveikį teisėms ir ekonomikoms.
• Verslai ir piliečiai: Abu patiria ekonominius nuostolius ir apribotą prieigą prie informacijos ir paslaugų uždarymo metu.

Augant skaitmeniniam autoritarizmui, ekspertai įspėja, kad daugiau šalių gali pritaikyti interneto kill switch’us, ypač per rinkimus, protestus ar krizes. Remiantis Top10VPN, 2023 m. daugiau nei 60 šalių įdiegė tam tikrą interneto apribojimą, tai rodo, kad tendencija greičiausiai tęsis ir plėsis.

Numatyti interneto sutrikimų atvejai ir plėtra

Taip vadinamo „internetinio kill switch“ – tikslingo interneto prieigos uždarymo ar ribojimo vyriausybių iniciatyva – naudojimas tapo dažnai pasitaikančiu reiškiniu keliose šalyse, ypač Sirijoje, Irake ir Alžyre. Šie uždarymai dažnai pateisinami valdžios institucijų kaip būtini nacionaliniam saugumui, dezinformacijos ribojimui arba apgaulių užkardymui per nacionalinius egzaminus. Tačiau šių sutrikimų dažnumas ir mastas didėja, keliant susirūpinimus dėl jų poveikio pilietinėms teisėms, ekonominei veiklai ir regioniniam stabilumui.

• Sirija: Interneto sutrikimai buvo nuolatinis Sirijos vyriausybės įrankis nuo pilietinio karo pradžios 2011 m. 2023 m. Sirija patyrė keletą šalies masto nutraukimų, dažnai sutampančių su kariniais veiksmais ar politiniu neramumu (Access Now). Šie sutrikimai ne tik trukdo komunikacijai, bet ir trukdo humanitarinėms pastangoms ir ekonominiams sandoriams.
• Irakas: Irakas patyrė pakartotinius interneto uždarymus, ypač protestų ar politinio įtempimo laikotarpiu. 2023 m. vyriausybė įvedė keletą uždarymų, kad būtų išvengta apgaulių egzaminų metu ir sušalinti prieš vyriausybes protestai (Al Jazeera). Šios akcijos sulaukė skaitmeninių teisių grupių kritikos ir kainavo ekonomikai milijonus prarastų darbo valandų.
• Alžyras: Alžyras instituciniu būdu uždaro internetą per kasmetinius baccalaureate egzaminus, o šalies masto uždarymai vyksta kiekvieną birželį nuo 2016 m. 2023 m. vyriausybė vėl uždarė prieigą kelias valandas kiekvieną dieną per savaitės laikotarpį (Reuters). Ši praktika, nors ir skirta apgaulių prevencijai, trikdo verslą ir kasdienį gyvenimą.

Pasak Top10VPN ataskaitos, interneto uždarymų globalus poveikis 2022 m. siekė 24,1 milijardo dolerių, o Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regionas sudarė žymią dalį. Tendencija tikimasi tęstis, su daugiau regiono šalių, tokių kaip Sudanas, Iranas ir Egiptas, rizikuojančiomis implementuoti panašias priemones, viduje politinio nestabilumo arba socialinio neramumo (Access Now #KeepItOn Report).

Kadangi skaitmeninė jungtis tampa vis svarbesnė, interneto sutrikimų plėtra kelia vis didesnę grėsmę ekonominiam vystymuisi, žodžio laisvei ir prieigai prie informacijos. Užfiksuoti šias tendencijas yra labai svarbu, norint numatyti, kurios šalys gali būti kitos, nusprendžiančios naudoti interneto kill switch, ypač regionuose turinčiuose trapias politines aplinkas.

Palyginamos įžvalgos tarp paveiktų MENA šalių

Taip vadinamo interneto kill switch’o – vyriausybių nustatytų interneto uždarymų – naudojimas tapo dažnai pasitaikančiu reiškiniu keliose MENA šalyse, ypač Sirijoje, Irake ir Alžyre. Šie sutrikimai dažnai pateisinami valdžios institucijų kaip būtini nacionaliniam saugumui, užkardyti egzaminų apgaules arba slopinti neramumus, tačiau jie turi reikšmingų socialinių, ekonominių ir politinių pasekmių.

• Sirija: Interneto sutrikimai Sirijoje buvo dažni nuo pilietinio karo pradžios 2011 m. Vyriausybė naudojo uždarymus kontroliuoti informacijos srautą karinių operacijų ir protestų laikotarpiais. 2023 m. Sirija patyrė keletą regioninių ir nacionalinių nutraukimų, dažniausiai sutampančių su jautriomis politinėmis situacijomis ar saugumo operacijomis (Access Now). Šie sutrikimai trukdo humanitarinėms pastangoms ir ekonominei veiklai, dar labiau izoliuojant gyventojus.
• Irakas: Irakas yra žinomas dėl interneto sutrikimų nacionalinių egzaminų metu, kad būtų užkirstas kelias apgaulėms. 2023 m. vyriausybė įsakė kelis daugių valandų uždarymus visoje šalyje per baccalaureate egzaminus, paveikdami milijonus naudotojų ir verslų (Al Jazeera). Nors valdžios institucijos teigia, kad šios priemonės yra laikinos, ekonominiai nuostoliai yra dideli, kai kuriuose vertinimuose prarandant iki 40 milijonų dolerių per dieną per uždarymus (Brookings).
• Alžyras: Alžyras nuo 2016 m. institucionalizuoja interneto uždarymus kasmetinių baccalaureate egzaminų metu. 2023 m. birželį vyriausybė vėl uždarė interneto prieigą visoje šalyje keletą valandų kasdien per savaitės laikotarpį (Reuters). Šie sutrikimai trukdo ne tik studentams, bet ir verslams ir viešosioms paslaugoms, sukeldami kritiką iš skaitmeninių teisių grupių.

Žiūrint į priekį, kitos MENA šalys gali pasekti pavyzdžiu. Pavyzdžiui, Sudanas patyrė periodinius uždarymus protestų ir politinių krizių laikotarpiais (Human Rights Watch). Egiptas ir Iranas taip pat parodė norą riboti interneto prieigą neramumų laikotarpiais. Kadangi skaitmeninė jungtis tampa vis svarbesnė kasdieniame gyvenime, interneto kill switch’ų tendencija regione greičiausiai tęsis, keliančią skubias problemas dėl žmogaus teisių, ekonominės stabilumo ir skaitmeninio valdymo ateities.

Numatant kitą interneto sutrikimų bangą

Internetiniai sutrikimai, dažnai paskatinami vyriausybių įsakymų „kill switches“, tapo nuolatiniu reiškiniu keliuose šalyse, ypač Sirijoje, Irake ir Alžyre. Šie uždarymai paprastai pateisinami kaip priemonės, skirtos užkirsti kelią apgaulėms nacionaliniuose egzaminuose, kontroliuoti neramumus arba išlaikyti saugumą. Tačiau jie turi toli siekiančių pasekmių ekonomikoms, pilietinėms teisėms ir pasauliniam skaitmeniniam peizažui.

Sirija kasmet patiria interneto sutrikimus nuo 2016 m., sutampančius su vidurinės mokyklos egzaminais. 2023 m. šalis įgyvendino keletą šalies masto uždarymų, kiekvienas trukęs keletą valandų, kad būtų užkirstas kelias egzaminų nutekėjimams (Access Now). Šie sutrikimai trukdo ne tik studentams, bet ir verslams bei greitosioms tarnyboms, sustiprinant problemas, su kuriomis susiduria šalis, jau ir taip kovoja su konfliktais ir nestabilumu.

Irakas seka panašią tendenciją. 2023 m. birželio mėn. vyriausybė įsakė trijų dienų interneto uždarymus baccalaureate egzaminų metu, paveikdama milijonus naudotojų ir kainavusi ekonomiškai apie 40 milijonų dolerių per dieną (Al Jazeera). Nepaisant visuomenės pasipiktinimo ir tarptautinės kritikos, valdžios institucijos ir toliau teikia pirmenybę egzaminų vientisumui prieš skaitmeninę prieigą.

Alžyras instituciniu būdu uždarė internetą per kasmetinius baccalaureate egzaminus nuo 2016 m. 2023 m. valdžios institucijos vėl uždarė mobilųjį ir fiksuotojo ryšio internetą visoje šalyje keletą valandų kiekvieną dieną per savaitės laikotarpį (Reuters). Vyriausybė teigia, kad šios priemonės yra būtinos, kad būtų užkirstas kelias plintančioms apgaulėms, tačiau kritikai teigia, kad jos yra neproporcingos ir kenkia platesnei populiacijai.

Šie pakartotiniai sutrikimai pabrėžia nerimą keliantį trendą: interneto sustabdymų normalizavimą kaip politikos priemonę. Pasak Top10VPN, 2022 m. pasauliniai interneto uždarymai kainavo pasaulio ekonomikai 23,79 milijardo dolerių, o Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas sudaro žymią dalį.

Žvelgiant į priekį, šalys, turinčios skaitmeninės cenzūros ar politinio neramumo istoriją – tokios kaip Etiopija, Indija ir Sudanas – yra rizikoje pritaikyti panašias taktikas. Kill switch’ų plėtra kelia skubias problemas dėl skaitmeninių teisių, ekonominio atsparumo ir atviros interneto prieigos ateities visame pasaulyje.

Rizikų mažinimas ir atsinaujinimo stiprinimas išjungtame laikotarpyje

Internetiniai sutrikimai – ar jie yra vyriausybių nustatyti, ar dėl konflikto – tapo nuolatiniu reiškiniu keliuose šalyse, ypač Sirijoje, Irake ir Alžyre. Šie uždarymai, dažnai vadinami „internet kill switch“, paprastai pateisinami valdžios institucijų kaip būtini nacionaliniam saugumui, dezinformacijos ribojimui arba apgaulių prevencijai egzaminų metu. Tačiau jie kelia didelį pavojų ekonominei stabilumui, pilietinėms teisėms bei socialiniam atsparumui.

• Sirija: Nuo pilietinio karo pradžios Sirija patyrė dažnus ir ilgalaikius interneto sutrikimus. 2023 m. šalis susidūrė su keliais uždarymais, dažnai sutampančiais su kariniais veiksmais arba politiniu neramumu. Šie sutrikimai ne tik trukdo humanitarinėms pastangoms, bet ir slopina ekonominę veiklą ir riboja prieigą prie svarbios informacijos (Access Now).
• Irakas: Irakas turi istoriją, kuomet visuotinai buvo įvedami interneto sutrikimai, ypač protestų ar nacionalinių egzaminų laikotarpiais. 2023 m. birželio mėn. valdžios institucijos kasdien uždarė internetą kelias valandas per dvi savaites, siekdamos užkirsti kelią apgaulėms aukštųjų mokyklų egzaminų metu, paveikdamos milijonus naudotojų ir kainuodamos ekonomiką apie 40 milijonų dolerių (Al Jazeera).
• Alžyras: Alžyras institucionalizuoja interneto sutrikimus per baccalaureate egzaminus. 2023 m. valdžios institucijos vėl įgyvendino šalies masto nusikaltimus, paveikdamos verslus ir kasdienį gyvenimą. Nuolatinis šių sutrikimų pobūdis kelia susirūpinimą dėl skaitmeninės cenzūros normalizavimo (Reuters).

Šių uždarymų ekonominiai ir socialiniai nuostoliai yra dideli. Pasak Top10VPN 2023 m. ataskaitos, pasauliniai interneto uždarymai kainavo pasaulio ekonomikai 23,79 milijardo dolerių, o Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas sudaro žymią dalį. Be finansinių nuostolių, sutrikimai trukdo skubios pagalbos tarnyboms, trukdo mokslui ir sumenkina pasitikėjimą institucijomis.

Augant skaitmeniniam priklausomumui, vis daugiau šalių gali imtis interneto kill switch’ų krizių metu. Šalys su centralizuota interneto infrastruktūra arba ribotais paslaugų teikėjais – tokios kaip Etiopija, Mianmaras ir Iranas – yra ypač pažeidžiamos (Brookings). Norint sumažinti riziką ir stiprinti atsinaujinimą, suinteresuotos šalys turi investuoti į decentralizuotas tinklo sistemas, skatinti skaitmeninių teisių advokatus ir kurti avarinius planus, kaip užtikrinti gyvybinius ryšius per uždarymus.

Šaltiniai ir nuorodos

• Internet Kill Switch: Recurring Blackouts in Syria, Iraq, Algeria – And Who’s Next?
• Access Now
• Al Jazeera
• Top10VPN
• Human Rights Watch
• BBC
• Brookings

https://youtube.com/watch?v=h3ENcPsorQk